Laisvydė Šalčiūtė – viena aktyviausių šiuolaikinių Lietuvos viduriniosios kartos konceptualių menininkių. Ji kuria tapybą, menines instaliacijas, meninius objektus, fotografijas, grafiką, piešinius, literatūrinius tekstus. Menininkė yra surengusi virš keturiasdešimties personalinių ir sudalyvavusi virš šimto grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. 2018 metais, kaip geriausia Veronos meno mugėje pristatyta kandidatūra, Laisvydė Šalčiūtė buvo pakviesta rengti parodą Italijos muziejuje Palazzo Ducale Complesso Museale Mantova.

2020 metais menininkė buvo apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija. Kūrinių yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, MO muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolekcijose.

Šalčiūtės kūryba yra pabrėžtinai jausminga, kartais ironiška. Jos kūriniai yra intertekstualūs. Savo kūryboje menininkė remiasi idėja, jog mūsų jausmai yra kultūriškai suformuoti, „išmokti“. Tokie jausmai daro įtaką visuomenės individams, jų socialiniams veiksmams suteikdami kryptį, veikdami tų individų intuiciją, pojūčius, patirtį.

Savo kūryboje ši menininkė dažnai taiko meninės apropriacijos metodą. Antrinę realybę ji naudoja naujiems darbams kurti – pasitelkusi paradokso principą perkomponuoja iš įvairių kontekstų išimtus vaizdus, taip sukurdama naujas prasmes.