Laisvydė Šalčiūtė – viena aktyviausių šiuolaikinių Lietuvos viduriniosios kartos konceptualiųjų menininkių. Ji kuria tapybos darbus, menines instaliacijas, meninius objektus, fotografijas, grafiką, piešinius, literatūrinius tekstus. Menininkė surengė daugiau kaip keturiasdešimt personalinių parodų, taip pat dalyvavo daugiau kaip šimte grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Laisvydės Šalčiūtės kūrinių yra Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, MO muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus kolekcijose.

Šalčiūtės kūryba yra pabrėžtinai jausminga, kartais ironiška. Jos kūriniai yra intertekstualūs.
Savo kūryboje menininkė remiasi idėja, jog mūsų jausmai yra kultūriškai suformuoti, „išmokti“. Tokie jausmai daro įtaką visuomenės individams, jų socialiniams veiksmams suteikdami kryptį, veikdami tų individų intuiciją, pojūčius, patirtį.

Savo kūryboje ši menininkė dažnai taiko meninės apropriacijos metodą. Antrinę realybę ji naudoja naujiems darbams kurti – pasitelkusi paradokso principą perkomponuoja iš įvairių kontekstų išimtus vaizdus, taip sukurdama naujas prasmes.