
Violeta Bubelytė
Foto Violeta Bubelytė
„Violeta Bubelytė Lietuvos meno istorijoje įsitvirtino kaip unikali ir daugelį tabu sulaužiusi menininkė. Ankstyvasis jos kūrybos etapas prasidėjo sovietinės santvarkos laiku. Dėl anuometinio konteksto mene ir fotografijoje, politinės situacijos, emocinės bei psichologinės atmosferos jos kūrybą palaikė tikrai ne visi. Nepatikliai į tai, ko ėmėsi moteris fotografė, žvelgė kai kurie jos kolegos. Ką jau kalbėti apie plačiąją visuomenę, kurios didesnė dalis buvo pasiryžusi greičiau ją smerkti, nei pabandyti suprasti.
Violetos Bubelytės autoaktas sovietmečiu buvo sunkiai suvokiamas pirmiausia dėl to, kad autorė modeliu pasirinko save. Maža to, ji apsinuogino prieš kamerą ir pradėjo kurti savotišką teatrą, kurio pagrindinis personažas, fiksuotojas, žiūrovas ir vertintojas buvo ji pati. Kūnas jai tapo kūrybiniu įrankiu, medžiaga, svarbiausia meninės raiškos priemone. Autorės teigimu, šiose fotografijose jos pačios nėra, yra tik jos kūnas ir veidas, kurie paskolinti tam, kad suvaidintų tam tikrą vaidmenį.
Sugrįžusi prie šios temos po 12 metų su jau kitu, senstančiu kūnu, ji įrodė, kad jos autoaktas, kaip ir kūnas – laisvas nuo bet kokių suvaržymų. Fiksuodama šiandieninį savo kūniškumą, ji neieško senėjimo proceso požymių, bet drąsiai deklaruoja pakitusią savo asmenybę – su žymiai platesniu gyvenimiškos patirties lauku, radikalesniu seksualumo paneigimu, sodresne ironija ir neribota laisve“. Menotyrininkė Danguolė Ruškienė
Menininkės kūrinių yra Lietuvos dailės muziejaus, Mo muziejaus, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Prancūzijos nacionalinės bibliotekos Paryžiuje kolekcijose bei privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.