„Kūryboje man svarbu tai, ko neįmanoma įvilkti į žodinį kiautą, apibrėžti tiesia, netrūkinėjančia linija. Tapomuose motyvuose man reikšminga nelaikiškumo, tarsi amžinumo, paieška, siekis rasti universalią kalbą per ženklo, simbolio, spalvos poveikį žmogaus jausmams.

Paveikslus suvokiu kaip tuštumą – talpą, kurią užpildyti gali tik žiūrovas.

Perkurdama atminties archyvuose įsirėžusią informaciją, tapyboje kuriu savo asmeninę mitologiją, realybę, kuri yra tarsi mitas, talpinantis kultūros svorį ir nepavaldus konkrečiam laikui.“

Rūta Vadlugaitė